Tinkamai pagamintos žvakės požymiai

Žvakės kokybė priklauso nuo medžiagų, gamybos įrankių ir viso gamybos proceso. Čia aptarsime pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos galima nustatyti, ar žvakė turi gamybos trūkumų ir požymius, kurie nėra laikomi gamybos defektu.

1. Žvakė turi gamybos receptą ir buvo gamintojo ištestuota

Patyrę žvakių gamintojai pirmuosius žvakių vienetus testuoja, t. y. pildo žvakių gamybos lapą, kur sužymi, iš kokių medžiagų, kokiais kiekiais, koncentracijomis buvo įdėtos žaliavos, taip pat pažymi ir visas temperatūras, kurios buvo tam tikru žvakės gamybos etapu (aplinkos temperatūra, vaško išlydymo, kvapo įpylimo, vaško išpilstymo temperatūros ir kita). Taip gamintojas tiksliai žino savo žvakės receptą ir jeigu žvakė dega netinkamai, jis gali pakeisti vieną kriterijų, kad pagandytų ištaisyti žvakės degimą ar išvaizdą. Žvakės testavimo metu gamintojas tikrina, kaip žvakė dega įvairiu jos degimo etapu, t. y. jos pradžioje, viduryje ir pabaigoje, ar ji yra saugi, kai dega per ilgais intervalais, kaip ji užgęsta pabaigoje. Tokio testavimo lapo užtenka, kad gamintojas turėtų įrodymą, jog žvakė yra saugi ją dovanoti, ja prekiauti. Jeigu žvakė dega akivaizdžiai netinkamai, galima kreiptis į gamintoją ir klausti, ar žvakė buvo ištestuota.

2. Kvapni žvakė, skirta pardavimui, turi ženklinimo etiketes

Dažniausiai atsakingi kvapnių žvakių gamintojai, kurie tikrai įsigilinę į žvakių gamybos reikalavimus, prieš jas parduodami ar dovanodami, pasirūpina tinkamu jų ženklinimu. Toks reikalavimas atsiranda naudojant aromatinius ar eterinius aliejus, nes bendru požiūriu tai - koncentruota medžiaga, praskiesta nepavojingoje bazėje - vaške. Ženklinimo etiketė dažniausiai yra žvakės indelio apačioje, joje gali būti įvairių įspėjamųjų ženkliukų ir paaiškinimai apie alergenus bei kitus pavojus, taip pat gali įeiti instrukcija, kaip prižiūrėti žvakę. Jeigu jokio ženklinimo nėra, nebūtinai pati žvakė bus prastos kokybės, tiesiog ji neatitiks produkto ženklinimo reikalavimų.

3. Dagtis dega taisyklingai

• dagtis pakirpta iki tokio ilgio, kuris tinkamas suformuoti taisyklingą liepsną (medvilnės dagtis apie 5-7 mm, medinė dagtis apie 3 mm),
• liepsna nėra pavojingai ilga, dagtis nėra ir per trumpa, vos rusenanti, 
• dagtis nerūksta (su sąlyga, kad dagties nuodėgulys pagal instrukciją buvo visad pakerpama, dagtis prižiūrima),
• dagtis neskęsta vaške (nebent deginama per ilgai, pvz., ilgiau negu 4 val. standartinėje 70 mm diametro stiklinėje), 
• dagtis yra išcentruota (kitaip kaitina vašką nevienodai ir indo vienas šonas pavojingai įkaitinamas).
• dagtis yra ne per mažo dydžio ir per nurodytą rekomenduojamą deginimo laiką išlydo pilną vaško baseinėlį (standartinėje 70 mm diametro stiklinėje per 4 val. turi pilnai išsilydyti iki kraštų),
• dagtis yra ne per didelė, kai per nurodytą rekomenduojamą deginimo laiką išlydo per gilų vaško baseinėlį  (standartinėje 70 mm diametro stiklinėje per 4 val. išsilydęs vaško baseinėlis yra gilesnis, negu ~15 mm). Per didelė dagtis turi ir kitų trūkumų: ji slopina žvakės kvapo sklaidą, nes vaškas yra per daug kaitinamas, kvapas lyg sudeginamas; dagtis nespėja savaime pasitrumpinti ir formuojasi per didelis dagties nuodėgulys, kurį reikia nuolat pakirpti, nes kitaip dagtis ima rūkti.

4. Kvapas malonus, jaučiasi ir žvakei degant

Kvapas yra labai individualus dalykas, ne visi gali deginti kvapnias žvakes dėl alergijų, mažų vaikų ar gyvūnų namuose ir renkasi bekvapę. Tačiau jeigu žvakė yra kvapni, reiškia joje panaudoti aromatiniai (susintetinti, juose tam tikra dalis gali būti ir eterinių aliejų) arba eteriniai aliejai (vienos rūšies ar specialūs jų mišiniai). Jų kokybė ir koncentracija lems kvapo sklaidą. Ta pačia koncentracija vaške panaudoti aromatiniai aliejai suteiks stipresnį kvapą nei eteriniai aliejai. Pastarieji bus subtilesni, švelnesni. Kadangi augalinis vaškas linkęs susilpninti kvapą (kitaip, negu parafino vaškas), kvapas žvakėje atsiskleidžia kartais tik po 2-3 savaičių nuo jos pagaminimo, kai vaško ir kvapo molekulės galutinai susijungia. Degant žvakei, kvapas turėtų būti malonus, nesijausti degimo ar kito neįprasto šalutinio kvapo. Žvakę užpūtus, įprastai kvapo sklaida suintensyvėja, kol vaškas vėl sustingsta.

5. Žvakės indas yra tinkamas kaitinimui

Žvakė indeliuose gali turėti daugybę variacijų. Svarbiausias kriterijus būtų jo savybė atlaikyti nuolatinį lėtą kaitinimą. Nauji, tiesių sienelių, storesnio dugno indai yra saugiausi. Dažniausiai tai bus grūdinto stiklo indeliai, vientisos struktūros skardinėlės (be sujungimo linijų), nauji betono masės, aukštoje temperatūroje išdegti keramikiniai indeliai ir pan. Labai seni stiklo, keramikos indeliai gali būti per silpni ir pavojingai įskilti. Netaisyklingos formos indelis, pvz., siaurėjantis ar platėjantis, turės netobulą degimo procesą, kadangi dagtis bus parinkta kompromisinio dydžio ir nebus ideali nei vienam degimo etapui.

6. Paviršiniai defektai, kurie yra estetiniai ir neturi įtakos žvakės degimo kokybei

• Žvakės vaškas skaidriame indelyje kai kur yra atšokęs šonuose. Tai lemia vaško tipas. Dažniausiai atšoka augalinis vaškas, kuris neturi priedų, padedančių jam gerai sukibti su indo sienelėmis. Tai niekaip nesusiję su žvakės degimo kokybe. Toks estetinis defektas gali atsirasti iškart po žvakės gamybos arba tik po savaitės/mėnesio, jai patekus į per vėsią aplinką. Jeigu vaškas yra linkęs atšokti nuo indo sienelių, bet turi visas kitas gerąsias savybes, rekomenduojama žvakę gaminti spalvotame, matiniame stikle ar skardinėlėse.
• Žvakės vaškas paviršiuje yra įskilęs. Toks estetinis defektas atsiranda dėl naudoto labai minkšto augalinio vaško ir žvakės kokybei įtakos neturi. Įskilimai atsiranda žvakei atsidūrus per vėsioje aplinkoje.
• Žvakės paviršius yra nelygus, gruoblėtas, toks būna ir po kiekvieno deginimo. Tai susiję su žvakės tipu ir gamybos procesu (temperatūra kvapo įmaišymo ir žvakės išpilstymo metu, išpilstymas vaškui esant per vėsiam ir pan.) ir vaško reakcija į kai kuriuos kvapus ar į tam tikrą kvapo koncentraciją vaške. Dažniausiai tokį nelygų paviršių suformuoja labai minkštas augalinis vaškas, tačiau gamintojai jį renkasi dėl labai geros kvapo sklaidos, švelnaus degimo. Jeigu uždegus žvakę, ji dega taisyklingai, tai laikoma tik augalinio vaško savybe.
• Žvakės paviršius skardinėlės kraštuose atrodo lyg paveiktas korozijos. Tai gali būti vanilino, esančio kvapo sudėtyje, reakcija su metalu, iš kurio pagamintas indelis. Šis defektas atsiranda po ilgesnio laiko, kai žvakė nedeginama. Rekomenduojama žvakes su kvapais, kurių sudėtyje yra vanilino, gaminti stikliniuose indeliuose.

Skaityti kitą įrašą: Pradedančių žvakių gamintojų klaidos