Pradedančių žvakių gamintojų klaidos

Visi kažkada pradėjome ir pasigaminome savo pirmąją žvakę. Čia surinkome dažniausiai pasitaikančias naujokų klaidas. Tikimės, kad Jums šis straipsnis pravers ir Jūs išvengsite šių dalykų jau pačioje pradžioje!

1. Įdedama per daug aromatinio aliejaus į vašką. Pradedantiesiems dažniausiai sunku pasiskaičiuoti, kiek kvapo reikia dėti į vašką, arba neturi tikslesnių graminių svarstyklių, todėl kvapo pilama „iš akies“, taip jo koncentracija viršija rekomenduojamą, ir žvakė būna nekokybiška – dėl per didelio kvapo kiekio vaškas sustingęs būna per minkštas, galimi paviršiniai kvapo lašeliai, dagtis nesusidoroja su tokiu kvapo kiekiu ir dega netaisyklingai, per kaitriai arba atvirkščiai – užgęsta. 
2. Žvakės ingredientai išsimatuojami mililitrais, o ne gramais. Turėtumėte viską sverti tik gramais (didelius kiekius – kilogramais), jei gaminate žvakę ir norite tikslumo, kadangi žvakės vaško normali būsena yra kieta. Jums reikia nustatyti galutinį žvakės neto (grynąjį) svorį gramais, kuriuos ir nurodysite ant žvakės etiketės. Todėl aromatinį aliejų irgi pasisverkite, nematuokite jo mililitrais. 
3. Kreipiamas išskirtinis dėmesys į aromatinio aliejaus pliūpsnio temperatūrą ir stengiamasi nekaitinti daugiau nei ši temperatūra, arba pilti kvapą į vašką ties šia vaško išlydymo temperatūra. Tai – klaida, nes pliūpsnio temperatūra – tik labai specifinėse situacijose aktuali temperatūra, kurią pasiekęs aromatinis aliejus atviroje liepsnoje ar nuo kibirkšties galėtų užsidegti.  Ši temperatūra, pavyzdžiui, aktuali gelio žvakių gamintojams, nes gelio vaškui rekomenduojama rinktis tik tuos aromatinius aliejus, kurių pliūpsnio temperatūra aukštesnė nei +76,7°C, taip pat aromatinių aliejų, kurių pliūpsnio temperatūra yra pernelyg žema, kai kurie tiekėjai nesiunčia oro paštu (lėktuvu). Pilant aromatinį aliejų į išlydytą vašką, kuris yra aukštesnės temperatūros nei pliūpsnio, jis neužsidegs. Taip pat žema aromato degimo temperatūra nereiškia, kad kvapas žvakėje bus silpnas, tačiau visada rekomenduojama vašką su aromatiniu aliejumi išpilstyti kaip įmanoma greičiau.
4. Kita klaida yra daroma testuojant žvakes, kai keičiate daugiau nei vieną parametrą žvakėje testo metu. Tai būtinai keiskite tik vieną elementą recepte vienu metu, t. y. pvz., tik dagties dydį arba tik kvapo procentą.  Jei pakeisite du ar daugiau kriterijų vienu metu, nežinosite, kuris keitimas buvo lemiamas recepte. Taip pat išlaikykite tas pačias gamybos temperatūras: vaško išlydymo, kvapo įpylimo, vaško išpilstymo temperatūros yra svarbiausios, kurias reikia pasižymėti.
5. Nepaisoma augalinio vaško žvakės brandinimo svarbos. Sojų ar kito augalinio vaško žvakės išlaikymas po gamybos bent 2 savaites turi įtakos ne tik žvakės kvapo intensyvumui ją uždegus, bet ir dagties elgesiui degimo metu. Žvakė dega efektyviau, lėčiau, dagtis labiau atitinka išdegimo diametrą.
6. Sprendžiama apie dagties dydžio tinkamumą žvakę vos po pirmojo uždegimo. Niekada nespręskite apie žvakės degimo efektyvumą tik po pirmojo deginimo, degimo seansas turėtų trukti iki 4 valandų, o po pirmojo deginimo Vaškas neprivalo išsilydyti iki indo kraštų. Tik po 3 – 4 degimo seanso vaškas jau turėtų ištirpti nuo indo sienelių ir išdegti švariai. Jeigu po pirmojo deginimo seanso susidaro skystas vaško baseinėlis iki pat indo kraštų, greičiausiai dagtis yra per didelė.

Skaityti kitą straipsnį: Žvakių gamybos terminai